ištinti

ištinti
2 ištìnti, -sta, -o (ìštinė Lp) 1. intr. J, Š, J.Jabl, , NdŽ, nenormaliai išsiplėsti, išbrinkti, išpusti: Nuo galvos lig kojom aš buvau ištìnęs Kkl. Ištìnęs visas, nė rankų nepajudina Krs. Guli boba ištìnus kai avilys Ds. Boba ištìno visa kai kubilas Jrb. Imta ir ištýta rankos Lp. Rankos ištýsta . Ranka nuo mažiuko piršto ištìno iki pažarstei LKT207(Ig). Lig alkūnei ranka ištìnus Mžš. Linus bruksim bruksim, tai rankos ištìnsta Jz. Duoda i duoda, net jam ranka ištìno Lnkv. Nuo smūgių nelaimingojo delnas ištindavo kaip paduškėlė V.Myk-Put. Koja ištìnę LKKXIV216(Zt). Pėdos ištìno ligi kauliukų (čiurnų) Jsv. Koja kai ronas ištìnusi, o niekas nežino, ka širšys sukapojo Erž. Ištìnus koja, su kokiu apautuvu neapsiausi Drsk. Visas manas veidas buvo ištìnę LzŽ. Burna ištýsta ir sopa DrskŽ. Bitis kad kur inkąs, ištìnsta Dgp. Nebuvo pažýt, ka neinkąsta bitės – visur buvo mėlyna, ištìnę, misliau, ka mirsiu . Kab ištìno, tai šituoj akia nemačiau Dg. Šašas tur aplinkui ištinusius kraštus LMD. Viduriai buvo ištìnę muno Skdv. To žaliumo dėdavo: ievos šakelę suskuta i deda, kur ištìnsta, ant rožės Sdb. Akys nuo miego ištìnę Žl. | prk.: Nuo mokslo gali smegenys ištìnt Brž. Tep galvą skauda, kad net plaukai ištìnę Rdm. Kur buvot prapuolę, ištìnom belaukdami Str. Ištìnt možna nuo miego Žl. ^ Kad tu ištýtum! Grš. Kad tu ištýtum, tokia gaspadinė (bloga)! Skr. Kad tu ištintái, itokis vaikas! Vrnv. Kad jie ištìntų, tie žmonės, teip apie mano mergaitę pramanė! Srv. Kad ta[vo] ištiñt viduriai! Arm. Kad anas ištiñt, kab kalnas! Asv. Kad tu ištytái kap šitus kalnas! Mrc. Kad tu ištintum, kaip siūlas drūtumo! LTR(Sdb). Vyrai aria ir akėja, o mergos, pasilikę namie, pautienę kepa – ka jos ištýtų beėsdamos, ka jos ištýtų beėsdamos (kregždžių pamėgdžiojimas) Plv. Ausys ištìno nuo tų šnekų visų (nusibodo klausytis) Mrj.prk. tunkant išsipūsti, išpampti: Tas jautis ištino, pasidarė nutukęs, kaip nuo vieno lajaus BsPIII6. 2. tr. šnek. išgerti: Ir ištinaĩ visą pieną! Jrb. \ tinti; aptinti; paaptinti; atitinti; ištinti; nutinti; patinti; papatinti; pritinti; raztinti; sutinti; užtinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • istinti — istinti, ina, ino tr. gydyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištinti — 1 ištìnti, ìština, ištynė (ìštinė) 1. tr. J, K, BŽ80, NdŽ, KŽ, Trak, Mtl, Šll, Plik išplakti, išploninti (dalgį): Atsinešk tintuvus, aš tau ištìnsiu dalgį Š. Dalgė ištintau – neturiu kūjelio DrskŽ. Atvažiav[o] vyras, ìštinė dalgę Drsk. Kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištinti — išti̇̀nti vksm. Išti̇̀no kója, žándas, dañtenos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Rocco Siffredi — Nombre real Rocco Tano Nacimiento 4 de mayo de 1964 (47 años) Ortona …   Wikipedia Español

  • dominare — {{hw}}{{dominare}}{{/hw}}A v. tr.  (io domino ) 1 Tenere soggette persone o cose alla propria autorità: dominare il popolo | Dominare i mari, avere il monopolio dei traffici marittimi | Dominare una situazione, essere in grado di intervenire in… …   Enciclopedia di italiano

  • animale — animale1 agg. [dal lat. animalis che dà vita, animato , der. di anĭma anima ]. 1. [connesso alla natura corporea delle bestie e degli umani] ▶◀ animalesco. ‖ istintivo. ◀▶ spirituale, umano. 2. (estens., spreg.) [che ha natura e comportamento… …   Enciclopedia Italiana

  • aptinti — 2 aptìnti, sta ( tysta K; R, MŽ, N), o (àptinė Lp) intr. DŽ1 1. SD1173, R, MŽ, Sut, N, KII339, K, M, Š, NdŽ, KŽ aplinkui ištinti: Aptystu, užburgelėju (, puntu MŽ431) R322. Apie akį aptìno Ds. Vaikščioja aptìnusiom akim, pamėlynavusiais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutinti — 1 nutìnti, nùtina, nutynė 1. tr. KŽ ištinti, išplakti. 2. tr. KŽ primušti, prilupti. 3. tr. prk. nugyventi, nualinti, nuskurdinti: Nutynė dvarą Šts. Nutìnta vieta – kaip barabanas plika Šts. Nutinta buvo Lietuva ir par pirmūsius vokyčius Šts.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papatinti — 2 papatìnti (dial.) intr. ištinti: Buvo papatìnę žmones [iš bado] LzŽ. | refl.: Papasmušę, papastìnę papadės Dv. tinti; aptinti; paaptinti; atitinti; ištinti; nutinti; patinti; papatinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patinti — 2 patìnti intr. K, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, DrskŽ; LL154 kiek sutinti, ištinti: Patìnusi jo koja J. Naktį ma[n] kojos tirpsta i patysta kiek Jrb. Ir pirštų sąnarėliai visi sopa, kartais net patìnsta Krs. Toki patìnusi, mėlena, ka nebūtų užsirožijusi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”